Mokyklos istorija
Vilniaus 21-oji vidurinė mokykla įsteigta 1956 m. rugsėjo l d., Vilniaus miesto deputatų tarybos 1956-09-01 sprendimu Nr. 291, reorganizuojant Vilniaus 40-ąją septynmetę mokyklą.
1993 m. lapkričio 29 d. Vilniaus 21-oji vidurinė mokykla Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto Tarybos potvarkiu Nr. 123 pavadinta Vilniaus Gerosios Vilties vidurine mokykla. Mokyklos vardą išrinko mokyklos mokiniai ir mokytojai.
Pagal mokyklos archyvo dokumentus, kuriuos surinko ir apibendrino mokyklos mokytoja Eugenija Lukošiuvienė 2002-03-25, buvo nustatyti tokie mokyklos veiklos etapai:
- 1946-1952-Vilniaus 12-oji pradinė mokykla;
- 1952-1953 - Vilniaus 56-oji pradinė mokykla;
- 1953-1956- Vilniaus 40-oji septynmetė mokykla;
- Nuo 1956 - Vilniaus 21-oji vidurinė mokykla, kuriai 1993m. suteiktas Vilniaus Gerosios Vilties vidurinės mokyklos vardas.
- Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 1-2290 "Dėl Vilniaus Gerosios Vilties vidurinės mokyklos (struktūros) pertvarkos" Vilniaus Gerosios Vilties vidurinė mokykla pertvarkyta į Vilniaus Gerosios Vilties progimnaziją.
Legenda apie mokyklos vardo kilmę
Kas yra mokykla?
Geroji Viltis!
Kas ta geroji viltis?
Aš tau paseksiu legendą apie mokyklą, pavadintą tokiu vardu.
Prieš daug daug metų toje vietoje, kur mes dabar gyvenam, stūksojo didžiulis tamsus miškas. Pro jį vedė daug kelių.
Pačioje miško glūdumoje gyveno pikti žmonės, kurie nuolat puldinėdavo važiuojančius pirklius ir šiaip keliaujančius dorus žmonės.
O tame miške, ant didžiulio kalno, augo senas skroblas. Jis buvo vadinamas Vilties ir Gerovės skroblu, nes jame gyveno laumė deivė, vardu Geroji Viltis. Prie skroblo ateidavę žmonės melsdavosi, aukodavo, prašydavo, kad laumė deivė apsaugotų nuo plėšikų, pagelbėtų varguose ir nelaimėse, padėtų išsipildyti gražiausioms viltims.
Bėgo metai. Plėšikai išsidangino dievai žino kur. Ir žmonės deivę lankė vis rečiau, kol vieną dieną, pamiršę senovę, ir skroblą nukirto. Deivei Gerajai Vilčiai teko pasitraukti. Bet išeidama ji tą vietą užbūrė:
- Geros žmonių viltys išsipildys tik tada, kai ant šio kalno bus pastatyta mokykla, o į ją atėję maži vaikai išeis užaugę ir protingi.
Prabėgo dar daug amžių. Toje vietoje, kur augo skroblas, sustojo kartą vienas išminčius. Jis turėjo knygą. Prisėdęs ant kelmo ją atvertė. Ypatinga šiluma ėmė sklisti iš jos. Ir ėmė aplink jį burtis vaikai, o ant kalno netrukus duris atvėrė mokykla. Viltis išmokti, pažinti atvedė čia dar daugiau vaikų... Geroji Viltis. Taip mokyklą ir pavadino - ,,Geroji Viltis". Taigi išsipildė deivės žodžiai.
Ir išmoko tie vaikai ne tik skaityti, rašyti, skaičiuoti. Jų rankos, mokytojų padedamos, prakalbino molį. Po jų pirštais suskambo kanklės, nuskardėjo skudučiai. O jų skambios dainos pasklido plačiai plačiai.
Jau daugel metų prabėgo nuo šio įvykio. Mokykla išsaugojo savo vietą ir vardą.
